Abstract

Straipsnyje nagrinëjama nuo praëjusio ðimtmeèio vidurio analitinëje filosofijoje vykstanti pamatiniøtradicinio empirizmo nuostatø, vadinamøjø empirizmo dogmø, kritinë revizija. Svarstoma, koká pavidalà gali ágauti „dogmas“ atmetæs netradicinis Willardo V. O. Quine’o, Donaldo Davidsono ir JohnoMcDowello, didþiøjø empiristinës tradicijos vidaus kritikø, empirizmas . Quine’as manë, jog empirizmui tereikia atsisakyti loginiø pozityvistø palikimo – analitiniø ir sintetiniø teiginiø skirties bei redukcionizmo idëjos. Po keliø deðimtmeèiø Davidsonas patiesQuine’o filosofijoje áþvelgë empirizmo dogmà, kurià pavadino konceptualios schemos ir empirinioturinio dualizmu. Taèiau dar vëliau ir Davidsonas neiðvengë kritikos: já uþ nuolaidþiavimà proto irgamtos dualizmui, kaip „tikrajam tradicinio empirizmo problemø ðaltiniui“, kritikuoja McDowellas.Tebesitæsiantis átakingø màstytojø ginèas, principiniai jø nesutarimai dël empirizmo pagrindø ir perspektyvø rodo, kad „dogmø“ atpaþinimo, ávardijimo bei áveikimo procesas ðiuolaikinëje analitinëjefilosofijoje dar nëra baigæsis.Pagrindiniai þodþiai: empirizmas, kalba, patyrimas, konceptuali schema, empirinis turinys, proto irgamtos dualizmas