Abstract

Labiausiai provokuojantis šiuolaikinės lietuvių literatūros romanas Sigito Parulskio Tamsa ir partneriai iškelia itin aktualų lietuvių palankumo Holokaustui ir dalyvavimo žydų žudynėse priežasčių klausimą. Straipsnio tikslas – išversti Parulskio vaizdinių kalbą į sąvokų diskursą, nustatyti figūratyvinio lygmens ir giluminės struktūros koreliaciją, įrašyti romano siužetus į platesnių kultūros semiotikos apmąstymų perspektyvą. Tiriant Biblijos citatas ir romano personažus, turinčius savo antrininkus Šventajame Rašte, rekonstruojamas tiesiogiai neartikuliuotas požiūris, kad antisemitizmas neatsiejamas nuo etiškai neįpareigojančio tikėjimo ir jį formavusios kultūros tipo. Perteklinis religinių vaizdinių naudojimas romane kvalifikuojamas kaip skaitytojus aktyvinanti komunikacinė strategija, siekianti sukelti šleikštulį.