Abstract

Straipsnyje analizuojama fenomenologinë intencionalumo samprata Husserlio Loginiuose tyrinëjimuoseir vëlesniuose jo raðtuose. Siekiama parodyti, jog paèioje statiðkoje intencionalumo sampratoje jau yraimplikuotos jos genetinio pratæsimo galimybës. Fenomenologinë intencionalumo samprata negali bûtiredukuota á teoriná santyká su paþinimo objektu, nes joje iðryðkëja praktinis ir tranzityvus judesio linktikslo realizavimo pobûdis. Fenomenologija atmeta neintencionaliø iðgyvenimø sampratà, nes tokie ið-gyvenimai negali bûti apraðomi kaip fenomenai, taèiau pripaþásta, jog në vienas intencionalus iðgyvenimas ar jo suponuojamas tikslas negali bûti realizuojamas galutinai. Kitaip sakant, kiekvienam iðgyvenimui bûdingas ne tik universalaus sàmoningumo siekis, bet ir neásisàmonintas arba nerealizuotas patyrimas. Patyrime patiriame ne tik tai, kas esama, bet ir tai, kas patiriama sykiu kaip kita.Pagrindiniai þodþiai: fenomenologija, intencionalumas, sàmonë, fenomenas, tranzityvumas