Abstract

Straipsnyje analizuojama seksualinės skirties sampratos transformacija Luce Irigaray filosofijoje. Straipsnio euristinė schema – esencializmo-konstruktyvizmo kontroversija giminės filosofijoje. Ja remiantis teigiama, kad ankstyvoji Irigaray psichoanalitinė seksualinės skirties samprata ir mimesis kaip moteriškosios subjektyvybės steigties būdas atitinka tik „strateginį esencializmą“, o transformaciniame filosofijos etape, ginčijant Hegelio subjekto paradigmą, Irigaray pateikta natūralistinė seksualinės skirties samprata jau implikuoja ontologinį esencializmą. Taip pat į analizę įtraukiamas Irigaray nenagrinėtas Hegelio giminės tapatybės principas, kuris implictiškai apima lyčių diferenciacijos aspektą. Tuo siekiama ne tik atskleisti Irigaray moteriškosios subjektyvybės sampratą, kuri apima moteriškumo neredukuojamumą į reprodukcijos funkciją, vyriškosios ir moteriškosios subjektyvybių nebendramatiškumą, bet taip pat išryškinti giminės tapatybės ir seksualinės skirties kontroversiją kaip dvi skirtingas subjekto filosofijos paradigmas.