This book examines the psychic and emotional effects of the dehumanization of children based on discrimination and difference in classrooms. Using psychoanalysis, it highlights the emotional structures that develop in learners through the repeated trauma of racism and homophobia. Recommended for scholars in education, psychoanalysis, and sociology.

This book examines the psychic and emotional effects of the dehumanization of children based on discrimination and difference in classrooms. Using psychoanalysis, it highlights the emotional structures that develop in learners through the repeated trauma of racism and homophobia. Recommended for scholars in education, psychoanalysis, and sociology.

Tyrimų duomenys rodo, kad šiuolaikinė tranzicijos į suaugystę patirtis neatitinka so­cialinių normatyvinių tvarkaraščių, o suaugystės samprata prarado didelę savo vaid­menų struktūros ir tradicinės prasmės dalį, tapo daug labiau psichologiniu reiškiniu, siejamu su vėlyvosios modernios visuomenės individualizacija. Šiame straipsnyje analizuojamos suaugystės sampratų sąsajos su tranzicijos į suaugystę patirtimi Lietuvoje XXI a. Siekiama atsieti šias sąsajas formuojančius ar jų nebuvimą lemiančius veiksnius. Tam pasitelkta 1990­ųjų pradžioje gimusių dviejų skirtingų lyčių jaunuo­lių suaugystės atvejų analizė, paremta kokybine gyvenimo istorijų interviu medžiaga. Straipsnyje taip (...) pat pateikiamas platesnis ir bendresnis suaugystės modelių kaitos, pra­sidėjusios visuomenėms pereinant iš modernybės į vėlyvąją modernybę, vaizdas. Jis papildomas suaugystės kaitos XX–XXI a. Lietuvoje apžvalga. (shrink)

Pasibaigus Šaltajam karui smarkiai išaugęs tarptautinių konfliktų skaičius bei identifikuotos naujos grėsmės paskatino tarptautines organizacijas, tokias kaip Jungtinių Tautų organizacija (toliau – JTO) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (toliau – NATO) peržiūrėti Šaltojo karo metu taikytą jėgos panaudojimo praktiką, poreikį ir priemones reaguoti į konfliktus. Tokiomis priemonėmis kaip tik ir tapo vadinamieji „mėlynieji šalmai“, kurie Jungtinių Tautų valstybių narių yra priskiriami Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcionuotoms operacijoms vykdyti. Nors priskirtos pajėgos vykdydamos tarptautines operacijas dėvi Jungtinių Tautų simboliką, tačiau jų (...) pavaldumas savo valstybei išlieka visą laiką. Analizuodami valstybių dalyvavimo tarptautinių organizacijų sankcionuotose tarptautinėse operacijose teisinius pagrindus, straipsnio autoriai per jėgos panaudojimo prizmę analizuoja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir apskritai tarptautinių organizacijų vaidmenį sankcionuojant jėgos panaudojimą pagal Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas bei tarptautinių operacijų vykdymo raidą. Straipsnyje taip pat detaliai apžvelgiami siuntimo į tarptautines operacijas nacionaliniai teisiniai pagrindai ir procedūros bei Lietuvos Respublikos praktika. Šis straipsnis yra skirtas visiems besidominties tarptautinėmis operacijomis ir jų sankcionavimo nacionaliniais ir teisiniais pagrindais. Straipsnio struktūra susideda iš trijų dalių. Pirmojoje šio straipsnio dalyje yra nagrinėjamas jėgos panaudojimas pagal Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas, antroje ‒ aptariami dalyvavimo Jungtinių Tautų Organizacijos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos vadovaujamose tarptautinėse operacijose raida ir teisiniai pagrindai, o paskutinėje dalyje yra nagrinėjamas nacionalinis siuntimo į tarptautines operacijas reglamentavimas. (shrink)

Sa pag-aaral ukol sa kasaysayang intelektuwal ng mga nasyunalistang diskurso sa akademya, kadalasang nagsisimula ang mga mananaliksik sa Dekada 70s, partikular sa tinaguriang mga kilusang pagsasakatutubo sa Unibersidad ng Pilipinas. Hindi gaanong napagtutuunan ng pansin sa mga publikasyon ang ugat ng mga nasyunalistang diskursong ito sa mga taon bago ang Dekada 1970s. Sa bagong akda ni Charlie Samuya Veric na Children of the Postcolony (COTP), tinangka niyang punan ang patlang na ito sa kasaysayang intelektuwal ng bansa, sa pamamagitan ng pagtuon (...) sa kaisipan nina Edith Tiempo, Fernando Zobel, Bienvenido Lumbera, E. San Juan Jr., at Jose Maria Sison. Ang sanaysay na ito ay isang deskriptibong pagbasa sa COTP ni Veric, na naglalayong siyasatin ang saysay ng akda sa ‘di pa tapos na proyekto ng kapantasang Pilipino na pumiglas mula sa akademikong imperyalismo ng Kanluran. (shrink)