Šiuo straipsniu naujai persvarstoma viena svarbiausių romantinės meilės teorijų šiuolaikinėje filosofijoje – meilės kaip vienio teorija. Remiantis iš transpersonalinio tyrimo kylančiais pastebėjimais, straipsnyje klausiama, ar nebūtų verta pripažinti, kad meilė neatsiejama nuo stipraus vienio jausmo. Taigi autorius laikosi nuostatos, kurios šiuolaikinėje filosofijoje nesilaiko niekas. Šiame kontekste straipsnyje taip pat glaustai apžvelgiamas vienas iš svarbiausių meilės kaip vienio variantų – vienio su Dievu. Straipsnis baigiamas pasiūlymu, kad, kalbant apie išsipildžiusią meilę, būtų prasmingiau kalbėti apie ryšius, o ne apie santykius.

Many academics and researchers who publish scholarly articles on Plato’s philosophy of education claim that the ultimate educational goal for Plato is simply the acquisition of virtues. While such a claim may not be entirely incorrect, it is nevertheless substantially wanting; for although the acquisition of virtue is no doubt paramount, for Plato it primarily serves as a means to another end. In this paper, I aim to show that, for Plato, the final summit of all educational enterprise is not (...) really to become virtuous but rather to attain the state of becoming like God, and that is, homoiōsis theōi. -/- . (shrink)