Abstract

Trys pagrindinës bûsimos mokslo paþangos prognozës yra objektyvistinis finitizmas , subjektyvistinis finitizmas ir infinitizmas . Straipsnyje svarstomi JohnoD. Barrowo, Johno Horgano, Nicholas Rescherio darbuose pateikti argumentai uþ ir prieð ðiuos poþiû-rius. Pagrindinis dëmesys skiriamas atrankinës giminystës ryðiams tarp mokslo ateities prognoziø irpagrindiniø epistemologiniø sroviø. Realistinë paþinimo, kaip tikrovës atvaizdo ar þemëlapio, samprata yra artimesnë finitizmui, palyginti su idealistine paþinimo, kaip problemø sprendimø proceso, turin-èio „hermeneutinio rato“ pavidalà, samprata. Tuo pat metu idealizmu lengva pagrásti reliatyvizmà,kuris neigia skirtingø mokslo raidos faziø bendramatiðkumà , kartu nepripaþásta irmokslo paþangos, o realizmas jà logiðkai implikuoja. Stipriausiu argumentu infinitizmo naudai laikomas pragmatinis: tikëjimas mokslo paþangos ribomis gali tapti save patvirtinanèia prognoze, todëlinfinitizmas yra mokslo „vidinë ideologija“ arba já pamatuojantis metanaratyvas.Reikðminiai þodþiai: mokslo paþanga, mokslinio paþinimo ribos, idealizmas ir realizmas epistemologijoje