Abstract

Istorinë mokslo filosofijos mokykla siûlo naujà, palyginti su nonormatyvine mokykla, mokslo filosofijos tikslø bei uþdaviniø interpretacijà. Pagrindiniu jos uþdaviniu tampa ne loginë mokslo þiniø analizë,o tyrimas tø ásitikinimø bei ávaizdþiø, kuriø tam tikru metu laikësi mokslo visuomenë. Taèiau istorinëmokykla nenurodo principø, kriterijø arba pagrindø, kuriais remdamasi ji apibrëþtø savàjà tyrimo sritá,nepagrindþia, kodël, tarkime, turime analizuoti vien mokslo teorijø, t. y. pasaulëvaizdiná, o ne platesnápasaulëþiûriná kontekstà. Svarbiausias naujojo poþiûrio trûkumas yra mokslo þiniø autonomiðkumoprielaida, tai, kad mokslo þinios nepriklauso nuo pasaulëþiûrinio ar filosofinio konteksto, ir prielaida,kad mokslui svarbios yra tik santykinës kognityvinës vertybës. Kaip rodo mokslo istorija, abi ðios prielaidos yra klaidingos. Mûsø nuomone, mokslo þiniø istorinë analizë turëtø atsiþvelgti ir á metafiziniøsistemø kontekstà. Mokslo raidà apibûdina ne tiek paradigmø ar mokslinio tyrimo programø, kiekbendresniø mokslo metafiziniø tyrimo programø kaita.Pagrindiniai þodþiai: normatyvinë mokslo filosofija, istorinë mokslo filosofijos mokykla, paradigma, mokslinio tyrimo programa, kognityvinës vertybës, loginë analizë, mokslo metafizinë tyrimo programa