Abstract

Straipsnyje nagrinėjamas intelektualus gyvenimas iš filosofinės ir sociologinės perspektyvos pasitelkiant Lietuvos atvejį. Nagrinėjama universitetinė akademinės veiklos aplinka, plagiatas ir šlamštas kaip intelektualaus gyvenimo veiksniai, eksperto policinė institucija. Teigiama, kad akademininkai savo veiklą plėtoja tam tikro mito ribose. Iškeliamos tezės: universiteto ir visuomenės atžvilgiu paveikios idėjos atsiranda ne mitų vakuume, bet skirtingų mitų aplinkoje, ir skleidžiamos ne superherojaus, esančio anapus mitų, bet tam tikro mito agento; mitas plėtojamas tiesiu vingiu, kuris reiškia, kad mitas pasuka tuo naratyvo taku, kuris jo narių laikomas teisingu; šlamšto ir plagiato reikmė akademininkų visuomenėje pagrįsta tiek sociologiškai, tiek filosofiškai: šių fenomenų reikia tiek konkuruojančiai mito brolijai, tiek kontroliuojančioms institucijoms, tiek atitinkamo filosofinio mito plėtotojams; šlamštas, būdamas anapus akademinio mito, bet versdamas jį plėtotis tam tikra linkme, yra svarbus jo raidos veiksnys; laikantis vieno mokslinio mito teorijos, šio metanaratyvo plagiatas yra vienintelis įmanomas tikrovės pažinimo būdas