Abstract

Straipsnyje analizuojama, koks imagoantropologinis Štuthofo konclagerio latvių tautinės bendruomenės vaizdinys iškyla Balio Sruogos Dievų miške. Aiškinamasi, kaip subjektyvūs ar objektyvūs latvių bruožai susiejami su konkrečiomis asmenybėmis, kurios asmenybės nutylimos ar išskaitomos „tarp eilučių“, kokios yra to aprašymo ar nutylėjimo intencijos, potekstės, kontekstai. Aptariama, kiek ir kokio pobūdžio informacijos Latvijos skaitytojai turėjo apie Dievų mišką ir 1968 m. Rygoje pasirodžiusį jo vertimą į latvių kalbą. Atkreipiamas dėmesys, kad latviškame vertime, orientuojantis į rusiškąjį, yra praleistas sakinys, kuris daugiausia apibendrina knygoje esantį imagoantropologinį latvių aprašymą, bet gali būti suprastas kaip ne visai korektiškas. Pateikiama informacija, kaip Sruogos knygą ir joje esantį latvių vaizdinį 1968–1969 m. ir vėliau vertino Latvijoje gyvenę buvę Štuthofo konclagerio kaliniai, koks jų santykis su Dievų miške aprašytais konkrečiais įvykiais ir faktais.