Straipsnyje, remiantis pusiau struktūruotų biografinių interviu duomenimis, nagrinėjama lietuvių diasporos Kazachstane antrosios ir trečiosios kartų atmintis ir jos naudojimas jų etninės tapatybės daryboje. Po sovietmečiu nutrūkusio atminties perdavimo iš kartos į kartą ši atmintis daugiausia atkuriama kaip šeimų atmintis ir dėl vyraujančios „paveldimos“ etninės tapatybės sampratos jos atkūrimas vyko ir vyksta drauge su lietuviškosios tapatybės atkūrimu. Šeimų atminties atkūrimo emociniai poreikiai palikuonių kartose sustiprina ir etninės tapatybės atkūrimo poreikį, kai kuriais atvejais ši atmintis tampa svarbiu jos ištekliu.

Šio straipsnio tikslas – bendrais bruožais aptarti reduktyvizmo raišką šiuolaikinėje analitinėje sąmonės, moralės, veiksmo ir priežastingumo filosofijoje bei įvertinti redukcijos strategijų šiose filosofijos šakose panašumus ir skirtumus. Straipsnyje aptariamos šešios reduktyvizmo strategijos – sąvokų sinonimija paremta redukcija, a posteriori tapatybės tezė, analitinis funkcionalizmas, anomalusis monizmas, analizė pasitelkiant pareities sąvoką, konceptualinė analizė be sąvokų sinonimijos – ir konstatuojama, kad skirtingose filosofijos srityse šios strategijos reiškiasi skirtingai, taip pat yra skirtingai kritikuojamos ir interpretuojamos. Straipsnyje mėginama paaiškinti kai kuriuos šių skirtumų ir daroma (...) išvada, kad šiuolaikinėje analitinėje filosofijoje neperspektyvu kalbėti apie reduktyvizmą apskritai, kaip vieną visas sritis apimantį reiškinį, paremtą visas reduktyvistines koncepcijas vienijančiu reduktyvizmo modeliu, forma ar vizija. (shrink)

Straipsnyje analizuojami Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos ortodoksų arkivyskupijos bendruomenės etninis ir religinis identitetai, šių identitetų pobūdį ir sąveiką lemiantys istoriniai veiksniai, šiuolaikiniai demografiniai, socialiniai ir geopolitiniai aspektai. Analizei pasitelkti 2019–2021 m. atlikti kokybiniai interviu su įvairaus amžiaus ortodoksų tikėjimą išpažįstančiais rusais arba mišrios tapatybės rusakalbiais bei ortodoksų bažnyčios atstovais (dvasininkais, religinių organizacijų atstovais, kt.) ir oficialaus arkivyskupijos žurnalo „Vestnik“ (2012–2022 m.) tekstai. Atskleista, kad tyrimo laikotarpiu šiai ortodoksų bendruomenei Lietuvoje buvo svarbūs istoriškai susiklostę glaudūs ryšiai su Rusija, rusų etninis identitetas (...) ir Rusijos ortodoksų tradicija, bet nemaža dalis šios bendruomenės tapatinosi su visuotine (Bizantijos) ir (ar) vietine (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) ortodoksų tradicijomis, taip pat susidūrė su iššūkiu prisitaikyti prie dabartinėje Lietuvos visuomenėje vykstančių socialinių demografinių ir politinių procesų (asimiliacija, mišrios šeimos, lietuvių kalbos vartojimas, geopolitiniai pokyčiai). (shrink)

Straipsnyje analizuojama fenomenologinë intersubjektyuvumo samprata Husserlio Karteziðkosiose meditacijose. Jose autorius tyrinëja ne konkreèias socialumo formas ar personalinio santykio að – tu subtilybes, bet atvirumo kitam prielaidas. Dëmesys sutelkiamas á konstitutyvinæ kito prasmës genezæ. Husserlis ásigilina á savasties patirtá parodydamas jos parodoksalø susvetimëjimà su savimi. Tiek savo kûno,tiek savo laiko patirtis atskleidþiama kaip reikalaujanti kitybës. Tiksliau sakant, tokia kûno ir laikopatirtis negalima kaip tapatybë su savimi. Tik patirdamas savo kûnà kaip tarpkûniðkumà, galiu atsikratyti vidujybës ir iðorybës, imanencijos ir transcendencijos prietaro. Kitybës (...) dalyvavimà esamybëjeHusserlis apraðo aprezentacijos arba implikacijos terminais, o „poravimasis“ yra svarbiausias tarpkû-niðkos jungties su kitu apibûdinimas. Kito prasmës kilmæ paaiðkina ne metafiziðkai postuluota transcendencija, bet susiporavimo su kitu patirties apraðymas.Pagrindiniai þodþiai: fenomenologija, intersubjektyvumas, kitas, gyvenamas kûnas, tarpkûniðkumas, implikacija, poravimasis. (shrink)

Straipsnyje analizuojama viena naujausių vizualinio mąstymo teorijų – Emmanuelio Alloa (at)vaizdų simptomatologija. Susitelkiant į (at)vaizdo statuso autonomiškumo problemą, kurią įvairiais būdais sprendžia vizualinio ir ikoninio posūkių atstovai, klausiama, koks yra (at)vaizdo statusas kalbos atžvilgiu. Straipsnyje yra grįžtama prie (at)vaizdų simptomatologijos ištakų, konkrečiai – Nelsono Goodmano bendrosios simbolių teorijos. Tai leidžia išryškinti Alloa siūlomo simptomo modelio naujumą ir reabilituoti simptomatologinio tyrimo statusą. Straipsnyje teigiama, kad (at)vaizdams priskiriamas ikoniškumo statusas kalbos atžvilgiu gali būti performuluojamas, iškeliant simptomo tapatybės klausimą. Šia prasme ikoniškumo simptomai (...) yra (at)vaizdų analizei pritaikomi įrankiai, leidžiantys aprašyti skirtingus (at)vaizdų ikoniškumo raiškos lygmenis. (shrink)

The law consists of both internal and external rules, but in both cases they regulate the behaviour of the subjects towards each other. This can be viewed from a phenomenological perspective in the sense that people have a drive to make sense of their world, and the rules that are developed essentially enable them to relate to the world in this way. If anything interferes with this drive, then it causes peoples’ existential upset. That is why the state both enforces (...) these rules between its own nationals, but also with regards to the outsiders. However, in doing so, the state must also be mindful of ensuring that it interprets the rules fairly. If it does not do so, then this may negate the purpose of law by causing the existential unrest. Although in the past this may have been done on a national basis, in that it has been necessary to maintain just the national values of a state in order to ensure that people could lead their lives, globalisation has altered the identity of people. They are no longer just national citizens, but also global citizens, and are increasingly relying on global values to fulfil their existential nature. (shrink)

The article analyses legal preconditions for personal identification in physical and electronic space (hereinafter – cyberspace). Analysis of legal governing of identification in physical space is followed by the analysis of the same in cyberspace. Compulsory elements of identification in physical space and compulsory and non-compulsory elements of identification in cyberspace are provided which leads to conclusions about problem aspects concerning personal identification in cyberspace and related legal governing. This scientific article consists of four main chapters. The first chapter „Identity (...) and Personal Identification“ looks into identity, its content and elements alongside with personal identification. The second chapter „Personal Identification in Physical Space“ scrutinizes legal preconditions of identification in physical space in Lithuania. The third chapter „Personal Identification in Cyberspace“ looks into elements of legally regulated and non-regulated personal identification in cyberspace and discusses identity of a person in cyberspace. The fourth chapter „Electronic Identity of a Person and Legal Regulation“ analyzes and systematizes elements of electronic identity of the person and presumes their reliability and mandatory legal governing. (shrink)