Abstract

Straipsnyje analizuojamos Johno Rawlso pastangos sukurti „politinės, bet ne metafizinės“ tvarkos modelį, kuris tenkintų specifiškai apibrėžtus „racionalumo“ bei „teisingumo“ kriterijus, ir išryškinamas šio modelio vidinis prieštaringumas. Parodoma, kokie problemiški yra pagrindiniai „politinio liberalizmo“ konstravimo įrankiai – politikos/ moralės ir protingumo/ racionalumo perskyros – ir teigiama, jog koncepcijos nenuoseklumų priežastis yra principinė, ji glūdi pačiame Rawlso sumanyme susieti, bet nesutapatinti du autonomiškus ir heterogeniškus normatyvumo šaltinius; o atsisakius kurio nors vieno „politinis liberalizmas“ apskritai suirtų.Pagrindiniai žodžiai: racionalumas, teisingumas, neutralumas, politinis liberalizmas, fundamentizmas