Abstract

Straipsnyje analizuojamas prievartos ir racionalumo santykio supratimas ðiuolaikinëje politinëje filosofijoje ir postmoderni „demokratijos“ koncepcija. Pirma dalis skirta neprievartinës socialinës tvarkos idëjos nesëkmei aptarti, o antroje dalyje iðskleidþiama postmoderni politinës „utopijos“ samprata siekiant parodyti, kad postmodernus anti-utopizmasdaþnai suprantamas pernelyg tiesiogiai ir supaprastintai, o tada, áþvelgus ðio tipo tekstuose tariamasutopinio màstymo kontraimplikacijas, prasideda nekorektiðki kaltinimai prieðtaringumu.Pagrindiniai þodþiai: demokratija, prievarta, racionalumas, teisingumas, utopija.