Abstract

Remiantis universiteto kaip demokratinio instituto pavyzdþiu, nagrinëjama pliuralistinë visuomenë.Autoriai teigia, kad universitetas – minties kovos þidinys, kuriame formuojasi ne tik akademinë bendrija,bet ir visuomenë apskritai. Universiteto ir visuomenës kaip dalies ir visumos dialektinëje sàveikoje ugdomos demokratinës vertybës ir siekiai. Demokratinë visuomenë, pasak autoriø, turi vis atsinaujinti, o taiámanoma minties kovos aplinkoje, kurioje nuolat falsifikuojama valdþia. Autoriai iðkelia tris tezes. Didþioji tezë: demokratijos didþiausias pranaðumas – minties laisvë – veda á kovà ir suponuoja didþiausiàjos trûkumà – prievartà. Maþoji tezë: universitetas kaip demokratinës visuomenës dalis suponuoja ne tikminties laisvæ, bet ir kovà. Autoriø kelias – „ið apaèios“, t. y. pirmiausia siekiama pagrásti maþàjà tezæ,vëliau ja remiantis – didþiàjà. Treèioji tezë: demokratija kuriama kovos bûdu „ið apaèios“. Treèioji tezëtraktuojama tiek kaip maþoji, tiekkaip didþioji.Pagrindiniai þodþiai: demokratija, kova, prievarta, universitetas, politika.