Abstract

Straipsnyje bandoma eksponuoti ir paaiðkinti jaunystës sàvokà. Tai atliekama pasitelkus du literatûroskûrinius: J. D. Salingerio romanà „Rugiuose prie bedugnës“ bei W. Shakespeare’o tragedijà „Romeo irDþuljeta“. Eksplikacijoje kertinë yra árodymo sàvoka, kuri gretinama su jos taikymu matematikoje.Analizëje þymios paralelës tarp Wittgensteino matematikos filosofijos bei konceptualios jaunystëssàvokos analizës. Galiausiai apibrëþiama, kad jaunystë, suvokiama kaip savæs paties árodymas, visainëra apibrëþiama biologiðkai. Pavyzdþiui, ðio straipsnio autorë pati save árodo epistoline raðymo praktika. Straipsnyje tyrinëjama riba tarp fikcijos ir tikrovës. Parodoma, kaip daþnai fikcijos mûsø gyvenimuose atlieka tikrovës vaidmená.Pagrindiniai þodþiai: jaunystë, maiðtas, meilë, árodymas, fikcija, tikrovës forma