Abstract

Straipsnyje pristatomas onseto tyrimas pirmajame anglų ir lietuvių kalbų žodžių skiemenyje. Tyrimas atliktas remiantis generatyvinės lingvistikos Optimalumo teorija, kuri atsirado XX a. pabaigoje kaip atsakas generatyvinei gramatikai, teigusiai, kad kalbos yra valdomos taisyklių. Optimalumo teorija atmeta taisykles, o vietoje jų pateikia universalius apribojimus ir nustato leistiną šių apribojimų pažeidžiamumą kalbose. Universalūs apribojimai pateikiami apribojimų hierarchijoje, kuri skirtingose kalbose taip pat yra skirtinga. Apribojimo pažeidžiamumas priklauso nuo jo vietos apribojimų hierarchijoje: žemiau esantis apribojimas gali būti pažeidžiamas, jeigu jis tenkina hierarchijoje aukščiau esantį apribojimą. Tyrimo metu nustatyta, kad lietuvių kalba pažeidžia universalų onseto principą mažiau nei anglų kalba. Šia prasme lietuvių kalba yra mažiau žymėta ir demonstruoja stiprias universalumo tendencijas. Anglų kalboje šis apribojimas užima žemą poziciją apribojimų hierarchijoje, todėl yra toleruojamas. Kadangi lietuvių kalboje onseto apribojimo pažeidimo atvejų yra mažiau nei anglų kalboje, universalus onseto apribojimas gali pasirodyti esąs aukštesnėje apribojimų hierarchijos pozicijoje lietuvių kalboje nei anglų kalboje. Minėta hierarchija lietuvių kalboje nėra nustatyta, todėl šis gretinamasis tyrimas gali būti vertinamas kaip indėlis į jos sudarymą.