Abstract

Straipsnyje pristatoma ir nagrinėjama žymiausio dabartinio lietuvių filosofo Arvydo Šliogerio kūryba. Apžvelgiant pagrindinius Šliogerio veikalus, parodoma, kaip formavosi ir brendo jo mąstymas, kaip kito nagrinėjamų problemų laukas ir koks yra šio autoriaus santykis su savo kūryba. Atskirai nagrinėjamos pagrindinės Šliogerio filosofinės sąvokos – Niekis ir Esmas bei pastarajam idėjiškai artima filotopijos sąvoka. Galiausiai reziumuojama, kad Šliogerio neįmanoma įsprausti į jokios metodologijos rėmus, o tai veikiausiai ir sąlygojo, kad taip ir nesusiformavo jokia Šliogerio metodologinė mokykla, nors pastarajam vadovaujant į Lietuvos akademinį diskursą įsitraukė nemažai gabių bei drąsių tyrinėtojų