Abstract

Straipsnyje pateikiamos Gerovės valstybių modelių tipologizacijos problemos Europos ir Lietuvos kontekste. Autoriaus nuomone, apie bendrą Europos socialinį modelį galima kalbėti tik ideologiniu-vertybiniu pagrindu, nes Europoje realiai egzistuoja keli ganėtinai skirtingi Gerovės modeliai. Vieninteliu Europą realiai vienijančiu instrumentu autorius laiko socialiniame administravime naudojamą „atviro koordinavimo“ metodą, kuriuo remiantis galima mokytis iš toliau pažengusių šalių. Pažangiausias socialinis modelis, autoriaus manymu, Šiaurės šalių institucinis perskirstomasis modelis. Kaip ir ankstesniuose savo darbuose, autorius tebesilaiko nuomonės, kad Lietuvos socialinės politikos modelis iš lėto „dreifuoja“ liberalaus ir marginalinio modelio kryptimi, tačiau pastarųjų metų Sodros reforma, dosnios išmokos motinystei ir padidėjęs stacionarių paslaugų poreikis liudija, kad judėjimas liberalaus modelio kryptimi vyks ne taip greitai. Sistema išlaikys mišrius bruožus, kai kuriose jos vietose šie bruožai „persidengs“