Abstract

Straipsnio tikslas – įrodyti Dworkino knygoje „Teisingumas ežiukams“ bandytos įgyvendinti filosofinės revoliucijos nesėkmę. Ši revoliucija nepasisekė dėl dviejų priežasčių. Pirma, Dworkino mokslo poveikio etikos teorijai kritika yra suaugusi su pirmenybės mokslui teikimu. Kritikuodamas etikos pajungimą mokslinio mąstymo epistemologijai, šis autorius nori ją sieti su moksline pasaulėžiūra. Antra, Dworkinas pernelyg susiaurina metaetikos kritiką, apsiribodamas polemika su mokslo epistemologijos jai primestu „išoriniu skepticizmu“. Metaetika yra daug didesnė filosofinė klaida, negu atrodo Dworkinui. Mokslas veikia ne tik teorijos, bet ir „įprasto požiūrio“ lygmeniu.