Abstract

Straipsnyje aptariamas profesoriaus Romano Plečkaičio, iškiliausio Lietuvos filosofijos raidos tyrėjo, mokslinis palikimas. Lietuvoje ir pirmiausia Vilniaus universitete dėstytas bei plėtotas filosofines doktrinas ir pažiūras jis tyrė visuotiniame šimtmečiais besiplėtojančios filosofijos ir iš jos kylančios mokslo žinijos kontekste. Esminė prof. Plečkaičio metodologinė nuostata, teigianti Apšvietos mokslo idealų primatą, išliko nepakitusi per visą jo akademinės veiklos laikotarpį. Mokslo ir jo progresyvios raidos principų bei mokslingumo standartų esminė nepriklausomybė nuo ideologinių, religinių bei kitokių paramokslinių istorinių aplinkybių – šis motyvas buvo visų svarbiausių Plečkaičio veikalų – nuo visuotinės filosofijos istorijos tyrinėjimų iki tolerancijos teorijos – šerdis. Todėl ir Lietuvos filosofijos mokslo raidą nuo pat jos atsiradimo XVI a. pradžioje iki XXI a. pradžios jis nuosekliai suvokė kaip sudedamąją pasaulinės mokslo žinijos sklaidos dalį.Pagrindiniai žodžiai: Plečkaitis, Lietuvos filosofijos istorija, Vilniaus universitetas.