Abstract

Kritinės diskurso analizės teorijų ir metodų derinimas su kognityvine lingvistika pasiūlė naujų socialinės realybės analizavimo perspektyvų. Viena iš šių perspektyvų yra J. Charteriso-Blacko sukurta ir išplėtota kritinės metaforos analizė, pagal kurią metafora yra suvokiama kaip poveikio ir manipuliacijos priemonė. Šiame darbe taikant KMA bandoma pažvelgti, kaip finansinė ir ekonominė krizė yra skirtingai konceptualizuojama jėgos metafora Lietuvos ir Jungtinės Karalystės žiniasklaidoje. jėgos metafora yra aiškinama, pasitelkus jėgos-dinamikos sistemos teoriją, pasiūlytą Talmy’io, pagal kurią krizė gali būti konceptualizuojama dviem modeliais – kaip agonistas arba kaip antagonistas. Tyrimo rezultatai rodo, kad pirmasis modelis, turintis tokį scenarijų kaip agresija, poveikis, gamtos jėga, praradimai, kančios ir gebėjimas atsispirti, vyrauja abiejuose diskursuose. Antrasis modelis, turintis tokį scenarijų kaip priežastys, kova ir nugalėjimas, yra mažiau produktyvus. Nors Lietuvos ir Jungtinės Karalystės diskursuose minėti scenarijai yra skirtingai konstruojami, retorinis jėgos metaforos poveikis yra pasiekiamas panašiai, t. y. kuriant nuoseklų pasakojimą apie krizę: krizė yra pavojingas, grėsmingas ir agresyvus subjektas, kuris paveikia šalį ir jo gyventojus; krizė yra sunkiai kontroliuojama, todėl praradimai ir kančios yra neišvengiami; bandoma nustatyti krizės priežastis, kovoti prieš ją ir nugalėti.