Abstract

Straipsnyje dėmesys telkiamas į vieną iš tapatybės atmainų – lokalinę, nacionalinę tapatybę. Pagrindinė mintis plėtojama per jos santykį su globalizacija. Remiantis pasaulyje žinomais autoriais, grindžiama nacionalinės valstybės perspektyva, kaip prielaida apriboti negatyviąsias globalios rinkos pasekmes. Remiantis Lietuvos autoriais, kritiniu politinės sociologijos žvilgsniu įvertinamas globalizacijos ir „lietuviškosios“ tapatybės santykis, pateikiami lietuviškosios realybės kontūrai. Autoriaus dėmesys taip pat kreipiamas į politinės sociologijos vaidmenį ir mokslinės diskusijos pobūdį. Atskirai aptariamas, kritiškai įvertinamas nepriimtinos diskusijos sociologinės minties sklaidoje Lietuvoje atvejis. Kalbama ir apie rezervus, kurių „įvedimas“ pozityviai pasitarnautų globalizacijos santykio su lokaline tapatybe įtvirtinimui