Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos teorinės Vytauto Kavolio sociologijos ištakos. Siekiama nustatyti, ką V. Kavolis perėmė iš XX a. rusų kilmės amerikiečių sociologo Pitirimo A. Sorokino, kurį jis mini tarp autorių, padariusių jam didžiausią įtaką. Nagrinėjama, kaip P. A. Sorokino idėjos paveikė V. Kavolio socialinę teoriją – bendrąsias ir specialiąsias prielaidas bei tyrimo problemų pasirinkimą. Argumentuojama, kad P. A. Sorokino įtaka formuojantis V. Kavolio bendrosioms prielaidoms yra antrinė, tik sustiprinanti kito amerikiečių sociologo Talcotto Parsonso įtaką. Gerokai savarankiškesnį vaidmenį P. A. Sorokino idėjos suvaidina Amerikos lietuvių sociologui formuluojant dalį specialiųjų prielaidų ir renkantis tyrimo problemas. V. Kavolis naudojasi amerikiečių sociologo pasaulėžiūrų klasifikacija, apibrėždamas tikrovės prigimties sampratas kaip meninio kūrybiškumo determinantus ir išskirdamas vieną iš struktūrinių civilizacijos organizacijos ašių bei išilgai jos vykstančius procesus. P. A. Sorokino darbai tampa rimta atspirtimi mokslininkui nagrinėjant meninio kūrybiškumo ir civilizacijų problematiką. Išsamiai aptariama, kuo skiriasi abiejų autorių požiūris į meninį kūrybiškumą