Abstract

Straipsnyje nagrinėjama M. K. Sarbievijaus poetikos principai kultūrinės regionalistikos kontekste. Siekiama išskleisti jo nedarnios dermės ir darnios nedermės formulę, kuri poetiką reprezentuoja kaip visybinę žiūrą, apimančią ne tik estetikos, bet ir etikos, religijos bei politikos egzistencinius matmenis. Ši formulė interpretuojama kaip filosofinės poetikos egzistencinė nuostata, siejanti individo kultūrinę provinciją ir civilizacinę visumą. Straipsnyje aptariamos Sarbievijaus poetinės nuostatos, etinės pažiūros ir istorinė žiūra. Šie kūrybos aspektai nagrinėjami drauge pasitelkiant kultūros kaip egzistencinės kūrybos, neatsiejamos nuo etinių ir religinių pažiūrų bei istorinės žiūros, interpretacinį modelį. Sarbievijaus poetikos interpretacija leidžia autoriui kalbėti apie egzistenciją vaizdijamo mito brolijoje siekiant įgyvendinti poetinę utopiją, kuri skleidžiasi tarp asmeninės egzistencijos ir tautinės aplinkos, iškylančios tam tikros civilizacijos horizonte