Abstract

Sveikstantys priklausomi asmenys, baigę reabilitacijos programas, dažnai susiduria su socialinio įsitraukimo sunkumais, taip pat neretai nepajėgia tęsti reabilitacijoje pradėto sveikimo proceso ir patiria atkryčius. Todėl aktualu ieškoti, kokie veiksniai daro įtaką sėkmingam socialiniam įsitraukimui. Straipsnyje keliamas klausimas, kaip reabilitaciją prieš 1–3 mėnesius baigę sveikstantys priklausomi asmenys (priklausomi nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir (arba) kompulsyvaus lošimo) praktikoje pritaiko reabilitacijoje išmoktus įgūdžius ir perduotas galimas prisitaikymo schemas. Empiriniai tyrimo duomenys atskleidžia, kad pirminės socialinio įsitraukimo strategijos dažniausiai grindžiamos reabilitacijos metu išmoktais suvokimais ir įgūdžiais. Tačiau tokių strategijų realizavimas yra veikiamas individualių aplinkybių, todėl reabilitacijoje akcentuojamos socialinio įsitraukimo strategijos neretai yra papildomos asmeninių įžvalgų padiktuotais prisitaikymo aspektais. Tekste remiamasi vienoje Lietuvos priklausomų asmenų reabilitacijos institucijų atlikto etnografinio tyrimo duomenimis, surinktais taikant dalyvaujančio stebėjimo, neformalių pokalbių, pusiau struktūruotų interviu metodus.