Abstract

Remiantis F. Nietzsche’s ir G. Deleuze’o tekstø analize, siekiama parodyti, kad pagal klasikinio màstymo kanonus ypaè problemiðku dalyku tampa naujos minties pasirodymo galimybë. Klasikinis màstymas traktuojamas kaip sëslios egzistencijos tipas ir jam prieðinamas klajokliðkas, nomadiðkas màstymas. Pasitelkiant Deleuze’s iðskirtus atpaþinimo ir susitikimo modelius, pirma, siekiama pagrásti poþiû-rá, kad ir Nietzsche’s filosofijà galime vadinti nomadiðku màstymu ir atitinkanèià susitikimo modelá irantra, siekiama iðryðkinti naujybës specifikà ir jos steigties transcendentalines sàlygas.Reikðminiai þodþiai: valia siekti galios, interpretacija, simptomatika, sëslusis màstymas, nomadizmas, atpaþinimo modelis, susitikimo modelis