Abstract

Šiame straipsnyje, remiantis 2019–2022 metais atliktu empiriniu tyrimu Kazachstane, analizuojamas vienas negatyvios formalios socialinės kontrolės instrumentų – nepa­geidautiną individų ir socialinių grupių elgesį viešosiose erdvėse draudžiantys ženklai. Tyrime taikyta etnografijos ir vizualios sociologijos metodologinės prieigos: stebėji­ mas nedalyvaujant ir viešųjų erdvių bei jose esančių draudžiamųjų ženklų fiksavimas pasitelkiant fotografavimą. Straipsnyje pristatomi ir analizuojami vizualūs duome­nys – fotografijos. Ši analizė papildoma stebėjimo nedalyvaujant įžvalgomis. Teigiama, kad kasdienį gyvenimą viešosiose erdvėse reglamentuojančių mikrolygmens formalių taisyklių gausa rodo patriarchalinį nepasitikėjimu grįstą valdžios ir žmonių santykį, o griežtas viešosios erdvės estetikos kanonas gali būti interpretuojamas kaip sovietmečio tradicijų tąsa bei režimo legitimumo įtvirtinimo priemonė.