Abstract

Straipsnyje aptariamas tiesos ir meno kūrinio santykis B. Croce’s ir H. G. Gadamerio filosofijoje. Lyginami Croce’s estetikos ir Gadamerio meno filosofijos principai, analizuojami panašumai ir skirtumai. Croce akcentuoja meno autonomiją ir subjektyvųjį intuityviojo pažinimo lygmenį, jo estetikoje per meno kūrinį patiriamas intuityvusis tiesos matmuo, tačiau esama ir universalumą suponuojančių meno patirties aspektų. Gadameris meno kūrinio supratimo analize siekia pagrįsti hermeneutikos universalumą – tiesa čia priešinama metodologijai ir suvokiama kaip supratimo įvykis. Straipsnyje grindžiama tezė, kad Croce’s estetikoje tiesos ir meno kūrinio santykis analogiškas Gadamerio hermeneutikoje aptariamam tiesos ir meno kūrinio santykiui. Pagrindiniai žodžiai:meno kūrinys, tiesa, intuityvusis pažinimas, ekspresija, hermeneutika