The article deals with the entrenchment of the institute of criminal liability of a legal person in the Lithuanian criminal law. Upon approval of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (hereinafter also referred to as the CC) on 26 September 2000, the criminal liability of a legal person was provided almost in every fifth (at present—in every second) article of the Special Part of the CC. Although criminal liability has been increasingly applied to legal persons (e.g., in 2011, (...) if compared to 2005, almost three times as much punishments were imposed), however, almost 90 percent of the articles of the CC providing also for criminal liability of a legal person are “dead”. One doubt arises with regard to social legitimacy of such lawmaking and the quality thereof in the sense of juridical technique. (shrink)

Straipsnyje apžvelgiamos Lietuvoje nuo 1992 m. veikiančio nepriklausomo lotyniškojo tipo notariato nūdienos aktualijos, patirtis, iššūkiai bei perspektyvos Lietuvos teisės kontekste, taip pat atsižvelgiant į tarptautines notariato veiklos teisinio reglamentavimo tendencijas. Straipsnyje aptariamas daug diskusijų sukėlęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pasiekęs pilietybės reikalavimas asmenims, norintiems tapti notarais, notarų atliekamų funkcijų įvairovė bei jų spektro pokyčiai skirtingose valstybėse ir laiko požiūriu, e. notaro koncepcija, notarinių paslaugų tarptautiškumo didėjimas bei naujausios Europos Sąjungos notarų veiklos teisinio reglamentavimo iniciatyvos, notariškai patvirtintų autentiškų dokumentų (...) galiojimas. (shrink)

The extent to which the legal doctrine addresses manifestations of constitutionalism has been constantly growing. However, the majority of research in constitutionalism focuses on the analysis of the power of the Constitution and the fundamental principles entrenched in it whereas ordinary branches of law, including civil procedure, affected by the constitutional law remains outside the scope of a deeper analysis. The author of the present paper is convinced that certain aspects of the impact of constitutional justice on such branches as, (...) in particular, civil procedure deserve deeper interest. The modest scope of the paper precludes an extensive analysis of the role of the Constitution as a fundamental binding Act and today’s abundant doctrine of Lithuania’s Constitutional Court in civil procedure. Therefore, the present paper is confined to an analysis of individual aspects of direct application of the Constitution and the doctrine of the Constitutional Court. The article analyses the power of the Constitution and its impact on the civil procedure as an Act laying down the fundamental principles binding the legislator in adopting procedural instruments and principles to be followed by courts and as a remedy for violations of rights or a tool to address loopholes and collisions of law. Courts of general jurisdiction perform the control of legitimacy of legal Acts by checking their compliance with the Constitution in individual cases and by applying to the Constitutional Court for repeal of anticonstitutional norms or by applying the Constitution as an Act of direct effect to eliminate loopholes, interpret statutes and deal with collisions of legal norms. The author believes that the fact that the courts of general jurisdiction frequently raise questions of incompliance of legal Acts with the Constitution and decisively apply to the Constitutional Court evidences a high level of legal culture and legal consciousness of the judges. That fact may also serve as a precondition for the growth of confidence in the judiciary as judicial procedures may contain no uncertainties as to the constitutionality of the statutes to be followed in litigation. (shrink)

This article presents the review of the cases decided by the European Court of Human Rights against Lithuania during 2010. Authors provide the summary of relevant cases so that the potential reader is updated with the latest developments of human rights protection concerning Lithuania. Among other cases, this article reviews the case Cudak v. Lithuania decided by the Grand Chamber, which clarified the issues of restrictive principle of State immunity in employment disputes.

1. t. Viduramžiai, Renesansas, Naujieji amžiai.

Straipsnyje aptariami gimnazijas baigiančių jaunuolių tolesnio gyvenimo pasirinkimų ir studijų regioninėse aukštosiose mokyklose motyvacijos sociologinio tyrimo rezulta­tai. Gilinamasi, su kuo artimiausias gyvenimo perspektyvas sieja Pietvakarių Lietuvos regiono III–IV gimnazijos klasių mokiniai: kiek jas sieja su studijų, darbo, kitų veik­lų pasirinkimu, kokie motyvai lemia studijų vietos ir studijų programos pasirinkimą, ypač regioninėse aukštosiose mokyklose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad studijų vietos pasirinkimui įtakos turi studijų proceso kokybė, mokymosi sąlygos (kokybės aspek­tas), gyvenimo sąlygos ir pragyvenimo išlaidos, studijų kaina (finansinis aspektas), atsiliepimai apie (...) instituciją (įvaizdžio aspektas). Rinktis studijų programą labiausiai motyvuoja galimybė studijuoti norimą specialybę, geras švietimo įstaigos įvaizdis, ge­ros mokymosi sąlygos, pažangumo lygmuo. Studijų Pietvakarių Lietuvos regioninėse aukštosiose mokyklose motyvai siejami su galimybe rinktis norimą studijų programą, artumu, geromis mokymosi sąlygomis. (shrink)

"Monografijoje tarpdalykiškai nagrinėjama Lietuvos filosofijos istoriografijos (1960–2004 m.) struktūra, raida ir metodai. Analizuojamas šios disciplinos tekstų srautas ir dinamika, parodoma jos probleminė struktūra. Identifikuojami mokytojo ir mokinio santykiai, apžvelgiamas mokslininkų grupių klostymasis ir jų struktūra, filosofijos istorikų konceptualių konfliktų specifika ir reikšmė disciplinos raidai. Parodomas Lietuvos filosofijos istoriografijos metodologinio reflektyvumo lygis, tyrimo metodų deklaracijos. Remiantis H. White’o aiškinimo strategijų teorija filosofijos istorijos tyrimai skirstomi į kontekstualistinius, mechanicistinius, organicistinius ir formistinius. Nustatomi konkretūs realiai taikomi tyrimų metodai, jie palyginami su (...) esamomis metodologijomis. Eksplikuojamos filosofijos istoriografijoje vyraujančios filosofijos raidos, filosofijos pažintinio ar ontologinio statuso ir kitos sampratos, lemiančios filosofinio istorinio aiškinimo pobūdį." - Doc. dr. Naglis Kardelis. (shrink)