Abstract

Straipsnyje analizuojama prancūzų filosofo Gilles’io Deleuze‘o filosofijos samprata, labiausiai eksplikuota viename iš paskutinių jo veikalų „Kas yra filosofija?“ Straipsnio tikslas yra aptikti pagrindinius šio mąstytojo filosofijos principus, padedančius apibrėžti jo suponuojamą filosofijos sampratą. Ji grindžiama apverčiant tradicinį transcendencijos ir imanencijos santykį, keičiant mąstymo sampratą ir uždavinį, o tai numato eksperimentuojantį, o ne interpretuojantį santykį su tikrove ir paneigia išankstinį filosofijos ryšį su tiesa. Straipsnyje analizuojama ir aptariama filosofijos sampratai būdinga mąstymo heterogeniš-kumo, įgalinančio filosofijos komunkaciją su kitomis mąstymo – meno ir mokslo – plotmėmis, problema. Teigiama, kad pagrindinis filosofijos tikslas yra naujumo radimosi sąlygų tyrimas ir naujų perspektyvų kūrimas. Šiam uždaviniui pagrįsti reikia kreiptis į plotmę, generuojančią duotybės sritį. Pagrindiniai žodžiai: filosofija, imanencija, mąstymas, patirtis, naujumas