Straipsnyje apžvelgiama mokslinė konferencija „(Post)tiesa ir žinojimas filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu“, įvykusi Lietuvos mokslų akademijoje. Kon­ ferencijoje nagrinėtos temos: tiesa ir posttiesa Rusijoje, žmogaus tapatumas medijo­ se, tiesos problema Martino Heideggerio filosofijoje, techninės posttiesos galimybės sąlygos, pedagogika (post)tiesos sąlygomis, nesutarimo etika ir diplomatija bei racio­ nalumų įvairovė, politinis veikimas posttiesos sąlygomis, politinis ethos, posttiesos apraiškos medijose ir propagandoje, sąmokslo teorijos ir posttiesos santykis, taip pat analizuota posttiesos būklė per žaidimo fenomenologijos prizmę ir kt. Straipsnyje ap­ tariamos pagrindinės (...) konferencijos pranešėjų mintys, su kai kuriomis jų polemizuoja­ ma, apžvelgiami svarbesni diskusijų momentai. (shrink)

Straipsnyje atskleidžiu tam tikrą pragmatizmo ir egzistencializmo suderinamumą tiesos sampratos aspektu. Siekdamas pagrįsti šį suartėjimą, tyrinėju Jameso pragmatinį metodą ir Nietzschės kritinį požiūrį į „valią tiesai“. Abu mąstytojai stoja prieš absoliučios, fiksuotos ir praktinių individo poreikių nepaisančios tiesos idėją. Atitinkamai, abu jie teigia, kad tiesa, suprantama ikiteoriškai, yra procesas, imanentiškas konkrečiai subjektų gyvenimo patirčiai. Pasitelkdamas pragmatinius ir egzistencialistinius svarstymus, aš kritiškai tyrinėju, kaip šie filosofai kvestionavo tiesą individo kaip veikėjo egzistencijos kontekste.

The article investigates the problem of the truth as the purpose of the criminal procedure, the problem of its cognition. Individuals carrying out criminal procedure activities (including the court) are servants of the procedural form and, at the same time, its hostages, therefore they are unable to approach the objective, absolute truth and should be content with the formal (legal) truth. This position falls under criticism. Attempts to artificial segmentation of the truth to its separate categories or forms are nothing, (...) but justification of the procedural erosion of a certain form. The article offers the opinion that the classical criminal procedure shall establish absolute, not formal (legal) truth. The truth is not only an aspiration of the criminal procedure, but, at the same time, a derivative, regulatory principle, the idea that works only in classical criminal procedure. This principle does not work in quasi-processes, i. e. in those criminal procedure forms that are organically separated from the classical procedure form. (shrink)

Quite often, for one or the other purpose, the fact (or phenomenon) that does not exist is presented to the society or individuals as the real, really existing although it (the fact or phenomenon) simply does not exist in the real life. And often the term “fiction” is used to describe such phenomena. Although fiction is considered an inseparable companion of a social life, the question arises what the actual (true) fiction is and whether the use of it in criminal (...) proceeding does not mean an intentional law maker’s (or the person’s applying the law) fraud, deceit directed towards the addressee of the applicable law. Fiction and its impact on criminal proceedings is analyzed in this article. Features, characterizing fiction are discussed here as well. (shrink)