Abstract

Šiuolaikinėje analitinėje meno filosofijoje viena pagrindinių problemų – ar įmanoma ir kaip įmanoma apibrėžti meną? Straipsnyje analizuojamas George’o Dickie’o institucinis meno apibrėžimas. Parodoma, kaip jis atsako į antiesencialistų argumentus, neigiančius meno apibrėžimo galimybę. Teigiama, kad meno apibrėžimą Dickie’s įrodinėja pasitelkdamas ekstensionalistinę metodologiją, kuria remdamasis meno ir ne-meno atskyrimo kriterijus aiškina kaip semantinius eksternalistinius, episteminius eksternalistinius ir normatyviai neutralius. Tvirtinama, kad Dickie’o suformuluotas institucinis meno apibrėžimas negali būti laikomas meno apibrėžimu, nes jis remiasi ydingo loginio rato principu. Iš to daroma išvada, kad Dickie’s nepagrindžia meno apibrėžimo galimybės, bet pasiūlo ekstensionalistinę institucinę meno sampratą.