Abstract

Straipsnyje Martino Heideggerio paskelbta „filosofijos pabaigos“ situacija nagrinëjama Freudo psichoanalizës ir Derrida différance poþiûriu. Tyrinëjimo pradþios taðkas yra nejaukumo sàvoka, kuriàFreudas analizuoja studijoje „Das Unheimliche“. Anot Freudo, nejaukumo jausmas gali bûti iðgyventas tada, kai þmogus susitinka savo antrininkà . Tokiø susitikimø situacijose ðisjausmas kyla ið to, kad èia patiriamas gyvenimo ir mirties ambivalentiðkumas. Panaðø ambivalentiðkumà galima aptikti ir tada, kai turime reikalà su Derrida minima différance, kuri yra ne þodis ir nesàvoka, bet greièiau tam tikras performatyvas. Ðiuo aktu sukuriama situacija, kurioje pasireiðkia paaiðkinimo ir ið-aiðkinimo kaip dviejø skirtingø prasmës aptikimo strategijø ambivalentiðkumas, kylantisið to, kad prasmë aptinkama tekste, t. y. medijoje, kuri yra nei gyva, nei mirusi.Pagrindiniai þodþiai: Heideggeris, Freudas, Derrida, filosofijos pabaiga, psichoanalizë, tekstas,différance