Ion: Phenomenology of Rhapsodic Telling
Abstract
Straipsnyje analizuojamas didesnio filosofų dėmesio paprastai nesulaukiantis Platono dialogas „Ionas“. Šiame dialoge pateikiamas Sokrato ir rapsodo Iono pakalbis. Sokratas mėgina iš Iono sužinoti, kaip šis išdainuoja Homerą. Tariama, kad Platonas galbūt aptaria rapsodiškąjį bylojimą įžvelgdamas sąryšį tarp „gimdymo“, kurį išprovokuodavo savo pašnekovams Sokratas, ir rapsodiškojo bylojimo būdų bei siekių. Parodoma, kad Sokratas savo klausimais įperša Ionui filosofavimo refleksyvios prigimties nulemtą prielaidą, jog rapsodas turi suprasti tai, ką jis byloja. Dialogui plėtojantis, Sokratas be vargo įrodo, kad Ionas byloja dieviškojo įkvėpimo veikiamas, o ne dėl to, kad išmanytų Homerą. Nepaisant to, Ionas spėja atskleisti Sokratui ir dialogo skaitytojams rapsodiškojo bylojimo fenomenologinius ypatumus, kurie straipsnyje teoriškai eksplikuojami pasitelkiant M. Buberio bei E. Levino samprotavimus apie laiką, auką bei nesamą gyvenimą. Parodoma, kad dėl specifinės dvasinės konstitucijos antikos žmogus turėtų išgyventi bylojimą ne vien kaip estetinio pobūdžio katarsį, bet veikiau kaip egzistencinio pobūdžio iniciaciją į kosmą kaip visumą. Straipsnis baigiamas pasvarstymais, kuriuose į Ksenofano, Parmenido bei paties Platono išvadas apie būtį mėginama pažvelgti kaip į rapsodiškojo bylojimo struktūros teorinę asimiliaciją.Pagrindiniai žodžiai: Dievas, sakymas, tikras gyvenimas, rapsodas, bylojimas, nesamas gyvenimas, filosofas, pasakymas, būtis