Anglų kalbos ritmas tradiciškai priskiriamas kirčiu paremtų kalbų ti­pologinei ritmo grupei. Nors dalis mokslininkų nepritaria tokiai griežtai kalbų klasifikacijai pagal jų ritmo grupes, t. y. teigia, kad kiekviena kalba turi ir kirčiu paremto, ir skiemeniu paremto ritmo savybių, tradicinis tipologinis skirstymas tebėra ypač aktualus mokant anglų kalbos. Anglų kalbos ritmą apibrėžia aiškus sakinio kirtis, stipriųjų ir silpnųjų formų vartojimas, balsių redukcija ir kiti rišliosios kalbos aspektai. Šio straipsnio tikslas – ištirti, kaip šių anglų kalbos ritmo aspektų mokyti panaudojant muziką. Kalba (...) ir muzika, tarpusavyje glaudžiai susijusios evoliuciniu, neurologiniu, pažintinių ir jutiminių procesų lygmenimis, yra panašios savo pro­zodine išraiška: kirčiu, metru, ritmu ir kt.. Muzikinio anglų kalbos ritmo mokymo tyrimo rezultatai atskleidė ypač teigiamą poveikį tyrimo subjektų kalbai: sakinio kirčiui nustatyti, stipriosioms ir silpnosioms formoms vartoti ir ypač balsių redukcijai silpnosiose formose. (shrink)

Straipsnis skirtas užsienio kalbų mokymo efektyvumo problematikai. Prista­tomas tyrimas – apklausa, kuria siekta išsiaiškinti, kokias užsienio kalbų mokymo formas ir metodus studentai laiko efektyviais. Taip pat aptariama, kaip respondentai vertina didaktines ir dalykines užsienio kalbos mokytojo kompetencijas, išsamiau apžvelgiamas stu­dentų požiūris į modernių technologijų panaudojimą užsienio kalbos pamokoje. Apklausoje dalyvavo trijų Lietuvos universitetų įvairių studijų krypčių studentai.

Straipsnio tikslas – ištirti mokinių sėkmingo anglų kaip užsienio kalbos mokymosi pers­pektyvas, atskleisti mokinio kalbos ugdymąsi ir ugdymosi sėkmę lemiančius veiksnius. Tyrimu siekta atskleisti mokinio, kuris vėliau tapo anglų kalbos mokytoju vienoje Indonezijos pradi­nėje mokykloje, sėkmingo anglų kalbos mokymosi patirtį. Tuo tikslu buvo atliktas giluminis interviu. Gauti duomenys parodė, kad tyrimo dalyvis nevienodai vertina savo anglų kalbos gebėjimus. Jo teigimu, jam geriausiai sekėsi ugdytis klausymo gebėjimus. O kitų kalbinių gebėjimų lygis kito nedaug. Veiksnių, lemiančių kalbos mokymosi procesą, analizė atskleidė, kad, (...) pasak tyrimo dalyvio, didžiausią poveikį mokymosi sėkmei turėjo mokytojai. Mokytojo asmenybė – svarbiausias motyvacijos veiksnys, užtikrinantis anglų kalbos gebėjimų ugdymą­si. Taip pat pažymėtini ir kiti svarbūs veiksniai: mokytojų skiriamos užduotys ir neigiamas vertinimas. Jie taip pat daro didelį poveikį kalbos mokymuisi. Straipsnyje taip pat aptariamos užsienio kalbų mokytojų ugdymo galimybės. (shrink)

Šio straipsnio tikslas – suteikti mokslinio tyrimo informacijos apie tarpkultūrinį vertimą ir kultūrines spragas, kurios atsiranda verčiant tarpkultūrinius tekstus, taip pat supažindinti su kultūrinėmis realijomis ir galimais vertimo metodais. Kristijono Donelaičio poema „Metai“ pasirinkta kaip pagrindinis šaltinis realijoms ir jų vertimo spragoms rasti. Vertimo spragos atsi­randa, kai tos pačios reikšmės žodžio nėra kalboje. Kultūra daro labai didelę įtaką kalbai, ypač tam, kokios emocijos yra asocijuojamos su tam tikrais žodžiais ir terminais. Kadangi kultūros yra skirtingos, jos žmonių suprantamos nevienodai, iškyla nemažai (...) problemų verčiant autorių, kilusių iš skirtingų kultūrų, tekstus. Tyrimas atskleidė, jog vertėjas Nadas Rastenis pasirinko laisvesnį poemos vertimo būdą, nes kultūrinių realijų vertimas priklauso nuo individualaus vertėjo ir jo turimų žinių. (shrink)

Liaudies leksikografija – šiuolaikinės kalbinės kultūros fenomenas, taikomasis metakalbinės veiklos rezultatas ir viena iš akivaizdžiausių naiviosios lingvistikos apraiškų. In­ternetiniai liaudies leksikografų kurti slengo žodynai tradiciniam leksikografui tampa svarbia tyrimų erdve ir informacijos šaltiniu. Šie žodynai teikia galimybę atrasti naujausius slengo vienetus, stebėti jų vartojimą šiuolaikiškiausiuose kontekstuose, analizuoti gyvą kalbinės kūrybos procesą.

Retorika – universali įtikinėjimo sistema, gebėjimas atrasti įtikinimo būdus ir priemones kiekvienu konkrečiu atveju. Įtikinimo proceso esminė dalis – argumentavimas – yra retorikos mokslo šerdis. Straipsnyje pristatomo tyrimo objektas – politinio diskurso argumen­tacijos lygmuo. Įvairių reklamos formų argumentacijos ypatybių analizė atskleidžia, kad eristinė argumentacija yra vyraujanti argumentacijos rūšis reklamoje. Paveikiuosiuose diskursuose eristiniai argumentai pasitelkiami dažnai, politiniame diskurse tam įtakos turi konkurenciniai santykiai, populiarumo vaikymasis, kova dėl valdžios, kuri įvairių, ypač per priešrinkimų debatus įgyja žodinio ginčo pavidalą. Tirti politinių reklamų pavyzdžiai (...) atskleidžia, kad eristinėmis gudrybėmis vadinami argumentavimo modeliai politiniame diskurse funkcionuoja kaip paveikaus diskurso kūrimo strategija, turinti padėti pelnyti auditorijos simpatijas ir palankumą, kurti bendrystės ir bendradarbiavimo tarp politiko ir auditorijos regimybę. (shrink)

Konstrukcijos su veiksmažodiniais daiktavardžiais daugelio moks­lininkų jau buvo tyrinėtos įvairiais aspektais, tačiau mažai dėmesio sulaukė šių konstrukcijų tyrimai taikant prototipų teoriją. Šiame straipsnyje tiriamos prototipų teorijos požiūriu skirtingos konstrukcijos su sinoniminiais veiksmažodiniais daiktavardžiais chat, talk ir conversation. Šiuo tekstyno medžiaga pagrįstu tyrimu siekiama kiekybiškai ir kokybiškai aprašyti šias konstrukcijas ir išsiaiškinti jų semantines ir sintaksines savybes. Visa tyrimui būtina medžiaga surinkta iš BNC tekstyno. Straipsnyje analizuojamas konstrukcijų su sinoniminiais veiksmažodiniais daiktavardžiais chat, talk ir conversation junglumas su įvairiais veiksmažodžiais, turinčiais mažą (...) semantinį svorį, produktyvumas, komplementacija ir būdvardinė modifikacija. Tyrimas parodė, kad, nors minėtos konstrukcijos priklauso skirtingoms prototipų grupėms, jos turi daug panašumų visais tyrinėjamais aspektais. Šių konstrukcijų produktyvumo, komplementacijos ir būdvardinės modifikacijos skirtumai išryškėja tik analizuojant jų junglumą su įvairiais veiksmažodžiais, turinčiais mažą semantinį svorį. (shrink)

Straipsnyje yra nagrinėjama liminalumo, liminalios patirties ir liminalaus personažo tema anglų rašytojos Angelos Carter apsakymų rinkinyje Kruvinasis kambarys, siekiama at­skleisti šiuolaikinio modernaus žmogaus tapatumo problemą, tapatumo transformaciją ir jo kūrimą. Rašytoja apsakymuose panaudoja gerai žinomus mitus ir klasikines pasakas apie Karalių Mėlynbarzdį, Gražuolę ir Pabaisą, Snieguolę, Batuotą Katiną ir Raudonkepuraitę, taip kritikuoja Vakarų hierarchijos ir patriarchalinę ideologijas ir su jomis susijusį binarinį mąstymą; tiria ir dekonstruoja sustabarėjusius Vakarų pasaulio socialinius ir kultūros kodus. Carter kūryba yra labai įvairi ir netelpa į (...) vieno kurio nors žanro rėmus. Carter kūrybos taip pat negalima būtų priskirti vienai literatūrinei srovei: ji naudojo klasikinių pasakų motyvus, mokslinės fantastikos, gotikos ir postmodernizmo, magiškojo realizmo elementus. Vienas iš įdomesnių Carter kūrybos aspektų – liminalumo tema. Personažų liminalumas Carter apsakymuose gali būti traktuojamas kaip šiuolaikinio – modernaus – žmogaus pleišėjanti, skylanti sąmonė, ambivalentiškumas, jo dvasinių ir etinių vertybių sumaištis šiuo­laikiniame prieštaravimų draskomame pasaulyje. Carter apsakymų personažų liminalumas, jų liminali patirtis tam tikra prasme atliepia antro­pologų Arnold’o Van Gennep’o ir Victor’o Turner’io transformacijos ritualą : personažo atsiskyrimą, liminalią, arba perėjimo, būseną ir „agregaciją“, arba naujo tapatumo sukūrimą. Liminalumas apsakymuose atskleidžiamas tiriant vilkolakius, žmones-žvėris, žvėrių užaugintus vaikus ir vampyrus. Liminalios būsenos Carter personažai išgyvena pasąmonėje slypintį amorfiškumo, chaoso, netikrumo jausmą. Kruvinasis kambarys, kaip konkreti vieta ir metafora, įvairiomis formomis egzistuoja visuose rinkinio apsakymuose – tai kambarys, namas arba pilis. Kruvinasis kambarys – tai ta liminali erdvė, kurioje personažas patiria ir smurtą, ir „nušvitimą“ – savotišką transformaciją. Liminalumas apsakymų personažams teikia ne tik jėgą, bet ir kančią. Būdamas dviejų egzistavimo formų, personažas turi abiejų savybių, tačiau negali jų suderinti. Taip pat nė viena egzistavimo forma nėra priimtina kitiems. Jų kančia kaip tik ir kyla iš nesugebėjimo pasiekti vidinę dermę. Kančią kelia ir baimė, kurią jie kelia kitiems, taip pat baimė, siaubas išgyvenami mąstant apie savo būseną. Tokia egzistencija daro personažus pažeidžiamus, todėl jie dažnai renkasi nuošalų gyvenimą. Liminalūs personažai papildo vienas kitą, kad taptų integraliomis, visavertėmis asmenybėmis. Pavyzdžiui, liminali personažė turi tapti labiau animalistinių instinktų valdoma būtybe, o žmogus-žvėris – žmogiškesnis. Abipusė aistra, kurioje nėra hierarchijos, subjekto ir objekto priešpriešos, vieno personažo nuoširdi užuojauta ir meilė kitam taip pat išvaduoja veikėjus iš liminalumo ir kančios būsenos. (shrink)

Straipsnyje pateiktas tyrimas atskleidžia angliškų ir lietuviškų kolokatų su anglišku žodžiu bachelor ir jo lietuvišku atitikmeniu viengungis semantikos panašumus ir skirtumus laisvuosiuose žodžių junginiuose ir kolokacijose, kurios parodo visuomenės požiūrį į nevedusius vyrus. Tyrimo šaltinis – 2012–2017 m. angliškos ir lietuviškos žiniasklaidos straipsniai. Tyrimas atskleidė, kad angliška ir lietuviška žiniasklaida turi daugiau panašumų nei skirtumų žodžių bachelor ir viengungis diskurso prozodijos atžvilgiu, kai kalbama apie neigiamame arba teigiamame diskurse vartojamus kolokatus su žodžiais bachelor / viengungis. Tačiau neigiamų kolokatų su žodžiu (...) viengungis lietuvių žiniasklaidoje proporcingai yra daugiau nei anglų kalboje su žodžiu bachelor. Tai rodo labiau neigiamą Lietuvos visuomenės požiūrį į nevedusius vyrus. (shrink)

Nuolat atsiranda vis naujų meninių kūrinių, jiems svarbu pritraukti savo auditoriją, adresatą. Todėl iš tos gausybės meninių kūrinių visuomenei reikia rinktis, kurie iš jų yra verti dėmesio, o kurie neatitinka keliamų reikalavimų. Meninių kūrinių recenzijos padeda susidaryti nuomonę ir apsispręsti, ar verta tuos kūrinius skaityti. Šiame straipsnyje pristatoma recenzija kaip žanras, apibrėžiamos ir pristatomos svarbiausios šio žanro ypatybės ir funkcijos. Recenzijos skaitytojai tikisi, kad recenzentas ne tik pristatys ir aprašys nagrinėjamą kūrinį, bet ir pateiks jo argumen­tuotą analizę ir vertinimą. Pastarasis (...) yra būtina bet kurios recenzijos dalis. Labiausiai ištirtos akademinės recenzijos, įvairių sričių knygų recenzijos, tačiau mažai domimasi meninių kūrinių recenzijomis. Iš pastarųjų daugiausia dėmesio sulaukia grožinių kūrinių recenzijos. Šiam tyrimui buvo surinktos angliškos ir lietuviškos filmų ir spek­taklių recenzijos, publikuotos 20 a. aštuntojo dešimtmečio pirmoje pusėje. Šiuo tyrimu siekta išskirti įvairius elementus, būdingus angliškų ir lietuviškų meninių kūrinių recenzijų struktūroms, rasti šių skirtingų kultūrų recenzijų rašymo tradicijų panašumus ir skirtumus. (shrink)

Jono Juškaičio lyrikos prigimtis yra heterogeniška – eilėraščiuose gausu svetimų tekstų. Straipsnyje intertekstualumas suprantamas kaip savo ir svetimo žodžio sąveika, o jo analizei yra pasirinktos lekseminės ir tekstinės interpretantės sąvokos. Leksemine interpretantegalima laikyti žodžių žaismą, kalambūrą, svetimos kalbos žodį. Ja gali tapti veikėjų vardai, perimti iš kitų kūrinių. Tekstine interpretante laikomas didesnis fragmentas, pateiktas be kabučių. Straipsnyje analizuojami pasaulietiniai ir religiniai intertekstai, jų funkcijos Juškaičio eilėraščiuose. Aptariamas tiesioginis ir netiesioginis citavimas, daugiausia dėmesio skiriama citavimui be kabučių. Konkrečių tekstų analizė atskleidžia, (...) kad svetimų tekstų intarpai Juškaičio eilėraščiuose suardo teksto vientisumą, linijiškumą, kurdami įtampą, skatindami dialogą. Jie deformuoja sintaksę, didindami žodžių semantinį aktyvumą. Intertekstai lemia meninio pasaulio pobūdį, kuria jo išskirtinumą. Apibendrinant teigiama, kad Juškaičio poezijoje citatų yra gausu, jos kuria meninio pasaulio specifiką, lemia sudėtingą pasaulio regėjimo būdą, niuansuoja svarbiausias kūrybos temas. Intertekstų gausa ir įvairovė intelektualizuoja valstietiška kultūra paremtą Juškaičio poeziją, o citavimas be kabučių yra tapęs išskirtine poetikos priemone. (shrink)

Lata dziecięce Bagrowa-wnuka S. T. Aksakowa to powieść autobiograficzna przedstawiająca zaledwie krótki odcinek życia twórcy – dzieciństwo. Pisarz nie ogranicza się w nim do kronikarskiego opisu epizodów z życia bohatera, lecz stara się zwrócić uwagę odbiorcy na to, co miało decydujący wpływ na ukształtowanie się „ja” autobiografisty; pod kreacją podmiotu, konstruuje bogatą, przekonywującą autokreację. W światopoglądzie małego Sierioży zauważamy, typowe dla autora zamiłowanie do natury i przyrody, szczególną troskę o trwałość rodzinnych więzów, przywiązanie do siostry i innych członków rodziny. W (...) takim ujęciu autor dąży nie tylko do spełnienia misji biograficznej, ale ma na celu manifestację postaw autorskich. Wizerunek autora wyłania się poprzez sygnały jego aktywnej działalność nad tekstem. Również narracja staje się przedmiotem autorskiej gospodarki. „Ja narratora” zostaje uznane za „ja” reprezentanta autora rzeczywistego. Autor utożsamia się z bohaterem, przyjmuje jego punkt widzenia, relacjonuje jego odczucia i stany ducha; bawi się strukturą narracyjną powieści. Nawiązując dialog między opowiadaczem a odbiorcą, zmusza czytelnika do większej percepcji tekstu. Niweluje granicę między mową narratora i mową bohatera i umożliwia luźne przemieszczanie się „ja” narratora w przestrzeni czasowej powieści. Wypowiedź autorska zgodnie z zapowiedzią nurtów, które jak sentymentalizm czy romantyzm, wysuwały na czoło postulaty bezpośredniości i szczerości wypowiedzi autorskiej, spowodowały, iż powieść S. Aksakowa Lata dziecięce Bagrowa-wnuka stała się autentycznym i wiarygodnym przekazem doświadczeń piszącego, przepełnionym ekspresją uczuć. (shrink)

Eilėraštis „Pabudimas iš miego“ kritikų buvo įvertintas kaip vienas geriausių Alfonso Maldonio rinkinio Rytas vakaras eilėraščių. Poeto archyve yra išlikęs pats pirmasis, 1970 metais rašytas eilėraščio rankraštinis variantas, kurio tekstas ir tiksli parašymo data rodo, kad eilėraštį inspiravo žymaus kalbininko Jono Kazlausko mirtis. Manoma, kad dėl Kazlausko mirties yra kaltas mokslininką persekiojęs sovietinis KGB. Rankraštinio ir spausdinto eilėraščių sugretinimas rodo, kad poetas iš teksto pašalino konkretaus įvykio detales, nors galutiniame variante išliko nuo pat pradžių ryški grėsmės, smurto nuojauta. Eilėraštyje išreikšta (...) ir lyrinio subjekto vidinė sumaištis: jis, nors ir stengiasi, bet nepajėgia suvokti, koks elgesys tokioje situacijoje būtų teisingas. Galima manyti, kad, taisydamas rankraštį, poetas siekė dviejų tikslų: 1) norėjo, kad eilėraštis būtų išspausdintas, o dėl nuorodų į Kazlausko mirtį cenzoriai tekstą tikrai iš knygos būtų išbraukę; 2) siekė paversti eilėraštį visuotinesnę prasmę atveriančiu kūriniu. Iš archyve saugomų rankraščių galima daryti išvadą, kad perėjimas nuo buitiškai konkretaus vaizdo prie labiau apibendrinto sudaro esminę Maldonio eilėraščių genezės ypatybę. (shrink)

Straipsnyje apžvelgiamos ryškiausio lietuvių egzodo dramaturgo, avangardinės pakraipos rašytojo Kosto Ostrausko dramos, sąlygiškai vadintinos istorinėmis. Aptariami istorinės medžiagos atrankos ir interpretavimo, stilistinio ir žanrinio perkūrimo principai, dramose keliamos valdžios, istorinės atminties, istorijos vertės problemos. Formuojamos prielaidos svarstymams apie Ostrausko dramų sąsajas su postmoderniąja istoriografija ir Naujojo istorizmo idėjomis.

Straipsnio objektas – Romo Kauniečio per keturis dešimtmečius surinkti pokario laisvės kovotojų, ryšininkų ar kitaip kovose dalyvavusių atsiminimai, sudėti į dešimties tomų seriją skirtingais pavadinimais: Aukštaitijos partizanų prisiminimai, Aukštaitijos ir Žemaitijos partizanų prisiminimai, Laisvės kovotojų prisiminimai, Laisvės kovų ir netekčių metai. Straipsnyje susitelkiama į žanro apibrėžtis, apžvelgiamas trauminių patirčių turinys, galįs pasitarnauti mentaliteto ir tapatybės tyrimams. Dėmesys skiriamas atsiminimų pasakojimų strategijoms bei daugiasluoksnei knygų sandarai, formuojančiai keliakryptę žiūros perspektyvą ir savitai epopėjinį rinkinių pavidalą. Tyrimu keliami klausimai, kokiu būdu tokio pobūdžio (...) atsiminimų visuma kuria įvairialypį atminties turinį ir ar turi galimybių tapti atminties kultūros dalimi. Straipsnio tikslas – įtraukti daugiabalsius prisiminimus į literatūros kritikos diskursą. (shrink)

Straipsnyje svarstomos prancūzų sociologo Pierreʼo Bourdieu meno sociologijos idėjos, parankios tyrinėti sovietmečio literatūros laukui. Glaustai pristatomi ir aptariami pagrindiniai literatūros lauko funkcionavimą apibrėžiantys konceptai ir jų vartosena, formuluojami šios metodologijos probleminiai aspektai, trumpai apžvelgiama Bourdieu darbų kritinė recepcija užsienyje ir jų taikymas Lietuvoje.

Straipsnyje, remiantis istoriniais ir memuariniais šaltiniais, aptariami XX amžiaus pirmųjų dešimtmečių istoriniai įvykiai, lėmę lietuvių politinės tautos ir savarankiškos valstybės atsiradimą, pristatoma memuarinė literatūra, susijusi su tų metų atmintimi, reprezentuojanti skirtingas perspektyvas. Prasidėjęs Didysis karas sustiprino jau puoselėtas viltis siekti autonominės nepriklausomybės, o karui baigiantis – politinės. Apie karo ir nepriklausomybės kovų laikotarpį memuarus paliko žymiausios to laikotarpio politikos ir kultūros asmenybės. Memuarinės literatūros spektras atveria plačią ir įvairią istorinių įvykių ir asmeninių išgyvenimų panoramą, užfiksuotą įvairiausiomis atminties formomis, tačiau vėliau (...) ji buvo nustelbiama kitų įvykių, sąmoningai slopinama ir išsitrynė iš kolektyvinės bei kultūrinės tautos atminties. Straipsnyje, remiantis metodologinėmis atminties diskursų sampratomis, chronologiniu ir geografiniu aspektais apžvelgiamas su Didžiojo karo metais susijęs memuarinės literatūros palikimas, keliamas tikslas grąžinti jį į istorinės ir kultūrinės atminties akiratį, analizuojama atminties vs. užmaršties, kaip politinių ir socialinių konstruktų, sąveika XX amžiaus istorijos kataklizmų kontekste. (shrink)

Straipsnyje analizuojamas bakalauro darbų žodynas ir frazės. Aptariamos mokslo tekstų ypatybės ir bakalauro darbų žanras. Straipsnyje lyginant dviejų mokslo sričių – socialinių ir technologijos mokslų – bakalauro darbus aiškinamasi, kokie žodžiai yra bendri, ar vienodas jų dažnumas, kokias leksines samplaikas ir frazes sudaro tyrimui pasirinkti bendri žodžiai. Lyginant žodyną matyti, kad bendrų žodžių aktualumas skirtingų mokslų bakalauro darbuose labai nevienodas. Leksinių samplaikų su bendrais žodžiais tyrimas platesniame kontekste rodo, kad, nors bakalauro darbų žanras ir tas pats, darbų fraziškumas, frazių įvairovė (...) ir frazių variantai skiriasi atskirų mokslo sričių tekstuose. Technologijos mokslų bakalauro darbuose frazių įvairovė ir variantiškumas mažesni, frazės pastovesnės, o socialiniuose moksluose priešingai – frazės su bendrais žodžiais yra įvairesnės, joms būdingas didesnis variantiškumas. (shrink)

Šiame straipsnyje pagal kilmę ir santykį dabartine terminologija nagrinėjamos Mečislovo Reinio ir Alfonso Gučo psichologijos vadovėlių vidurinėms mokykloms vienažodžių terminų bendrybės ir skirtybės. Šio straipsnio tikslas – atskleisti ankstyvųjų lietuviškų psichologijos vadovėlių terminijos problematiką.

Šiaurinių panevėžiškių patarmės daiktavardžio morfologinio proceso natūralumo išsamus tyrimas ir išvados pirmą kartą publikuotos autorės daktaro disertacijoje. Siekiant platesnės patarmės tyrimų sklaidos straipsnyje glaustai ir aiškiai pateikiamas koncentruotas disertacijoje aprašytas tyrimas. Straipsnyje atlikti tik nežymūs pakeitimai. Straipsnyje keliamas tikslas – remiantis natūraliosios morfologijos teorijos principais įvertinti ir glaustai aprašyti konstrukcinį linksnių formų ikoniškumą, daiktavardžio formų ir galūnių sinkretizmą. Fleksinių formų paradigmų lyginimas parodė, kad šiaurinių panevėžiškių patarmėje, palyginti su bendrine kalba, sinkretizuotų linksnių, neikoniškų, kontraikoniškų formų yra gerokai daugiau. Dėl to (...) atsiranda tendencija nuo trijų linksniavimo tipų pereiti į du linksniavimo tipus. (shrink)

Šiame straipsnyje aprašomuoju, analizės, tekstologinio tyrimo metodais nagrinėjant istorinio konteksto medžiagą ir detales, tiriami Balio Sruogos laiškų rašybos atvejai, neatitinkantys jo gyvento meto ir dabartinės ortografijos. Aprašomi ir B. Sruogos kalbos ypatumai, ypač tarmybės, būdingos ne tik jo gimtajai rytų aukštaičių, bet ir vakarų, pietų aukštaičių, žemaičių tarmėms, taip pat laiškuose vartojamos svetimybės.

Straipsnyje nagrinėjami lenkų kaip užsienio kalbos mokymosi Lietuvoje motyvai ir poreikiai, atsižvelgiant į ES daugiakalbystės politiką ir esamą Lietuvos sociokultūrinę situaciją. Tyrimo medžiagą sudaro internetinės apklausos duomenys. Apklausoje dalyvavo 78 įvairiais būdais lenkų kalbą besimokantys asmenys. Apklausa atlikta vykdant tarptautinį projektą „Polish Online“; ja buvo siekiama išsiaiškinti respondentų lūkesčius, susijusius su kuriamos interneto svetainės, skirtos mokytis lenkų kalbos, taip pat pritaikytos lietuviakalbiams vartotojams, struktūra ir turiniu.