Straipsnyje tyrinėjamos dvi akrasijos sampratos ir jų santykis su atsakomybės priskyrimu Douglaso Husako baudžiamosios atsakomybės teorijoje. Nuo Platono Protagoro laikų akrasijos problema filosofijoje glaudžiai siejama su moralinio žinojimo klausimu. Pasitelkiant Antikos bei krikščioniškajai etikai itin reikšmingus tekstus, taip pat šiuolaikinius akratiško elgesio tyrinėjimus, straipsnyje išryškinama kita – vidiniu konfliktu paremta akrasijos samprata. Husako teorijoje taikoma akrasijos samprata akcentuoja moralinį žinojimą-nežinojimą. Tačiau jos prielaidų šaltinis yra ne Antika, o šiuolaikiniai moralinės atsakomybės priskyrimo skeptikai, nors paties Husako teorija nėra skeptinė. Darbe išryškinami (...) esminiai Husako teorijos trūkumai. Šie trūkumai atsiremia į Husako akratiško veikėjo sampratą ir kaip tokiam veikėjui priskiriama atsakomybė. Jų nagrinėjimas leidžia parodyti vidiniu konfliktu grįstos akrasijos sampratos pranašumus konstruojant neskeptinę baudžiamosios atsakomybės teoriją. (shrink)

The article focuses on a currently hot debate in contemporary ethics that takes place between so-called situationists and the advocates of virtue ethics. The fundamental assumption made by virtue ethics is that developing and perfecting one’s moral character or moral virtues warrants one’s morally good action. Situationists claim that this assumption contradicts the results of the latest empirical studies. From this observation, they conclude that virtue ethics is based on an empirically inadequate moral psychology.In the first part of the article, (...) I present the conceptions of virtue and moral character developed in response to the situationist criticism. I show to which degree these conceptions differ from the classical, so-called global approach in virtue ethics In the second part, based on the references to the latest empirical studies in social and cognitive psychology, I argue, against the situationist objection, that the classical notion of virtue meets the requirement of empirical adequacy. I mainly resort to the interactionist theory of personality by W. Mischel, R. Baumeister’s studies over self-control, D. Kahneman's conception of two-processual mind, and the studies over automatized processes by J. Bargh. (shrink)

Philosophical Issues, Volume 31, Issue 1, Page 7-23, October 2021.