Analytic aesthetics has had little to say about academic schools of criticism, such as Freudian, Marxist, feminist, or postcolonial perspectives. Historicists typically view their interpretations as anachronistic; non-historicists assess all interpretations according to formalist criteria. Insofar as these strategies treat these interpretations as on a par, however, they are inadequate. For the theories that ground the interpretations differ in the claims they make about the world. I argue that the interpretations of different critical schools can be evaluated according to the (...) truth or epistemic merit of these claims. (shrink)

Straipsnyje keliamas klausimas, ar kritinis pliuralizmas neatveria kelio neribotai meno kūrinio interpretatoriaus laisvei. Interpretacijos laisvės ribų problema nagrinėjama remiantis analitinės estetikos autorių argumentais bei dialogine Hanso-Georgo Gadamerio interpretacijos samprata. Atskleidžiami skirtingi požiūriai į meno kūrinio tapatybę ir su tuo susijusios išvados, kaip, kokiu būdu pats kūrinys gali riboti interpretatoriaus laisvę. Svarstoma, ar skirtingos to paties meno kūrinio interpretacijos negriauna jo tapatybės. Hermeneutinė teisingo supratimo samprata pristatoma kaip atsvara objektyvizmui bei reliatyvizmui.