Vyrauja nuomonė, jog ankstyvoji Descartes’o filosofija angažuojasi metodologinėms problemoms, o tai laikytina naujosios epochos ženklu. Tačiau turint omenyje tokios problematikos išskirtinį aktualumą Aristoteliui bei faktą, kad Descartes’o metodologija aiškiai stokoja apibrėžtumo, jo santykis su ankstesniąja tradicija turėtų būti įvertintas naujai. Straipsnyje siekiama apginti požiūrį, kad „Proto vadovavimo taisyklėse“, savo pirmajame filosofiniame veikale, Descartes’as demonstruoja pastangas duoti tvirtą epistemologinį pagrindą teorinio mąstymo išlaisvinimui iš bet kokių formalių apribojimų. Pateikdamas naują mąstymo procedūrų traktuotę, Descartes’as numato perspektyvų įvairovės galimybę teoriniame reiškinių aiškinime ir (...) šiuo aspektu atsiskleidžia jo originalumas. (shrink)