Šiame straipsnyje analizuojamos metaforos ES direktyvose dėl kai kurių baudžiamųjų veikų, konkrečiai, dėl pinigų plovimo ir prekybos žmonėmis. Tyrimas grindžiamas šiuolaikine metaforos samprata, kai abstraktesnė sritis aiškinama konkretesne ir tas turinys reiškiamas kalba, konkrečiai, kalbos metaforomis. Šio tyrimo tikslinė sritis – teisė. Tyrimu siekta nustatyti pagrindines ištakų sritis, pasitelkiamas teisei konceptualizuoti. Be to, siekta nustatyti, ar tos pačios metaforos išlaikomos direktyvų vertimuose į lietuvių kalbą. Tyrimui pasitelkta programinė įranga AntConc leido atrinkti pagrindinius žodžius pagal dažnį. Vėliau analizuoti metaforiniai junginiai. Tyrimo (...) rezultatai parodė, kad objekto metafora ir personifikacija vartojama dažniausiai. Šie rezultatai atitinka ankstesniuose tyrimuose nustatytas tendencijas. Kiek netikėta, kad karo metafora buvo itin reta, tačiau gana dažnai direktyvose buvo vartojama metafora galia / kontrolė yra aukštai. Vertime dažniausiai išlaikytos pagrindinės metaforos – objekto metafora ir personifikacija. Įdomu, kad metafora galia / kontrolė yra aukštai vertime į lietuvių kalbą beveik visais atvejais buvo reiškiama kita metafora arba verčiama nemetaforiniu būdu. Atidžiau panagrinėjus metaforas, susijusias su pinigų plovimo ir prekybos žmonėmis sritimis, paaiškėjo, kad anglų kalboje labai nuosekliai laikomasi pinigų plovimo scenarijaus, lietuvių kalboje jis gerokai fragmentiškesnis. Angliškas terminas trafficking in human beings ir jo lietuviškas atitikmuo prekyba žmonėmis grindžiami skirtingomis ištakų sritimis. (shrink)

Recent studies of conceptual metaphors in a legal context have often dealt with the power of embodiment. However, the connotations of culturally originated metaphors could be different when they appear in laws and regulations. In particular, the role of metaphor when the legislator wishes to define intention in hybrid organizations is investigated here. The case studied is how a conceptual metaphor of ‘business’ manifesting itself in the Swedish simile adjective affärsmässig has spread over 40 years. ‘Business’ early on acquired connotations (...) such as impartiality and methodical approach, and can be used metaphorically. Introduced in the regulation of public procurement, ‘businesslike’ was later used to regulate conflicts of interest, restrict state aid and also entered tax legislation. Analysis of Swedish court decisions where ‘businesslike’ occurs shows how the emphasis has shifted from public sector efficiency to neo-liberal principles of competition, while stronger social norms related to environmental effects have led to the term being removed from the Public Procurement Act. Elements of a mixed jurisdiction arise from reliance on EU case-law, and national use of ambiguous cultural metaphors in legal texts and court decisions is a plausible response. (shrink)